Kasmet pasaulio šalys reitinguojamos pagal jų ekonomikos laisvę. Taip sudaromas Ekonominės laisvės indeksas, kuriame Estija yra viena iš lyderių. Naujausiame leidime ši nedidelė Baltijos valstybė užima 9 vietą tarp 176 ekonomikų ir lenkia Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas bei Jungtinę Karalystę.
Jei apie šį reitingą dar negirdėjote, nesijaudinkite. Toliau paprastai paaiškiname, kaip skiriami balai, kokią tiksliai vietą užima Estija ir kodėl jos pozicija tarp laisviausių pasaulio ekonomikų vis patraukia investuotojų bei verslininkų dėmesį visoje Europoje.
Kas yra Ekonominės laisvės indeksas?
Ekonominės laisvės indeksas – tai JAV tyrimų instituto „The Heritage Foundation“ kasmetinis tyrimas, leidžiamas nuo 1995 m. Per tris dešimtmečius jis tapo vienu žinomiausių rodiklių, pagal kuriuos lyginama verslo aplinka įvairiose pasaulio šalyse. Juo siekiama atsakyti į paprastą klausimą: kiek valstybė trukdo įprastai ekonominei veiklai?
Praktiškai vertinami kasdieniai klausimai. Ar galima pradėti verslą negaunant begalės leidimų? Ar kilus ginčui teismas apsaugos jūsų nuosavybę? Ar pinigai, prekės ir investicijos gali laisvai judėti į šalį ir iš jos? Kokią jūsų uždarbio dalį pasiima valstybė? Kuo mažiau kliūčių, tuo laisvesnė ekonomika ir tuo aukščiau šalis kyla reitinge.
Trumpai
Ekonominės laisvės indekse 176 šalys vertinamos nuo 0 iki 100 balų. Galutinis įvertis apskaičiuojamas pagal 12 rodiklių – nuo nuosavybės teisių iki prekybos laisvės, – suskirstytų į keturis ramsčius. Kuo aukštesnis balas, tuo mažiau valstybė kišasi į žmonių ir įmonių veiklą.
Kaip skiriami balai: keturi ramsčiai
Kiekviena šalis vertinama pagal dvylika rodiklių, suskirstytų į keturias grupes. Jų įsiminti nereikia – pakanka suprasti, į kokį esminį klausimą atsako kiekviena grupė:
| Teisinė valstybė | Ar jūsų nuosavybė saugi? Ar teismai sąžiningi ir nepriklausomi? Ar valdžios institucijose nėra korupcijos? |
|---|---|
| Valdžios sektoriaus dydis | Kokia yra mokesčių našta? Kiek išleidžia valstybė? Ar viešieji finansai tvarūs, ar šalis skęsta skolose? |
| Reguliavimo veiksmingumas | Ar lengva vykdyti verslą ir samdyti darbuotojus? Ar kainos stabilios? |
| Atviros rinkos | Ar prekės, pinigai ir investicijos gali laisvai judėti per sieną? |
Nuo „laisvos“ iki „suvaržytos“: penkios kategorijos
Pagal bendrą balą kiekviena ekonomika priskiriama vienai iš penkių kategorijų:
| Kategorija | Balai | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Laisva | 80–100 | Singapūras, Šveicarija, Airija, Australija |
| Daugiausia laisva | 70–79.9 | Estija, Danija, Norvegija, Nyderlandai |
| Vidutiniškai laisva | 60–69.9 | Lenkija, Belgija, Graikija |
| Daugiausia nelaisva | 50–59.9 | Meksika, Pietų Afrika, Indija, Brazilija |
| Suvaržyta | mažiau nei 50 | Kinija, Venesuela, Šiaurės Korėja |
Aukščiausia grupė labai maža. Dabartiniame leidime visiškai „laisvomis“ laikomos tik keturios viso pasaulio šalys. Todėl bet kuri vieta šio reitingo dešimtuke yra reikšmingas pasiekimas – o tai mus atveda prie Estijos.
Estija tarp laisviausių pasaulio ekonomikų
2026 m. leidime Estija įvertinta 78.7 balo iš 100. Taigi ji yra 9-a laisviausia ekonomika pasaulyje ir 6-a tarp 44 Europos šalių. Pasaulio vidurkis siekia vos 59.9, o Europos – 68.9, tad Estija gerokai lenkia abu rodiklius.
| Vieta | Šalis | Balai |
|---|---|---|
| 1 | Singapūras | 84.4 |
| 2 | Šveicarija | 83.7 |
| 3 | Airija | 83.3 |
| 4 | Australija | 80.1 |
| 5 | Taivanas | 79.8 |
| 6 | Liuksemburgas | 79.7 |
| 7 | Danija | 79.0 |
| 8 | Norvegija | 78.8 |
| 9 | Estija | 78.7 |
| 10 | Nyderlandai | 78.5 |
Estija yra vienintelė Baltijos šalis pasaulio dešimtuke, o Europos Sąjungoje ją lenkia tik Airija, Liuksemburgas ir Danija. Taigi Estija yra ketvirta laisviausia ekonomika ES.
Rezultatai bėgant metams: stabili lyderė
Vienus sėkmingus metus galima laikyti atsitiktinumu, tačiau Estijos rezultatai rodo ką kita. Šalis jau daugelį metų užima aukštą vietą šiame reitinge, o 2022 m. net pateko į elitinę „laisvų“ ekonomikų kategoriją. Nuo pirmojo leidimo 1995 m. jos rezultatas išaugo 13.5 balo – tai vienas nuosekliausių ilgalaikių pagerėjimų Europoje.
| Metai | Estijos balai |
|---|---|
| 2021 | 78.2 |
| 2022 | 80.0 |
| 2023 | 78.6 |
| 2024 | 77.8 |
| 2025 | 78.9 |
| 2026 | 78.7 |
Estijos palyginimas su kitomis Europos šalimis
Kontrastas su likusia Europa ryškus – daugelis didžiausių žemyno ekonomikų sąraše yra gerokai žemiau:
| Šalis | Vieta pasaulyje | Balai |
|---|---|---|
| Airija | 3 | 83.3 |
| Liuksemburgas | 6 | 79.7 |
| Danija | 7 | 79.0 |
| Estija | 9 | 78.7 |
| Nyderlandai | 10 | 78.5 |
| Švedija | 11 | 77.8 |
| Suomija | 13 | 76.6 |
| Lietuva | 15 | 75.3 |
| Vokietija | 24 | 71.7 |
| Latvija | 25 | 71.6 |
| Prancūzija | 65 | 64.6 |
| Italija | 73 | 63.3 |
Už ES ribų padėtis panaši: Jungtinės Amerikos Valstijos užima 22 vietą, o Jungtinė Karalystė – 29 vietą, tad abi atsilieka nuo Baltijos šalių lyderės. Šaliai, kurioje gyvena 1.4 milijono žmonių, tai daug pasako apie verslo aplinkos kokybę.
Stiprybės ir silpnosios vietos pagal 12 rodiklių
Vienas bendras skaičius visada slepia detales. Štai kaip Estija vertinama pagal kiekvieną iš dvylikos rodiklių, palyginti su pasaulio vidurkiu:
| Rodiklis | Estija | Pasaulio vidurkis |
|---|---|---|
| Nuosavybės teisės | 82.8 | 52.2 |
| Teismų veiksmingumas | 59.0 | 48.2 |
| Valdžios sąžiningumas | 73.9 | 44.7 |
| Mokesčių našta | 77.9 | 78.4 |
| Valdžios sektoriaus išlaidos | 46.0 | 66.3 |
| Fiskalinė būklė | 93.1 | 65.9 |
| Verslo laisvė | 93.6 | 62.2 |
| Darbo laisvė | 92.4 | 55.1 |
| Pinigų laisvė | 86.3 | 70.0 |
| Prekybos laisvė | 79.4 | 70.2 |
| Investicijų laisvė | 90.0 | 53.4 |
| Finansinė laisvė | 70.0 | 48.1 |
Labiausiai išsiskiria verslo laisvė (93.6), darbo laisvė (92.4), fiskalinė būklė (93.1) ir investicijų laisvė (90.0) – visi šie rodikliai gerokai viršija pasaulio vidurkį. Beveik tobulą fiskalinės būklės įvertį lengva paaiškinti: Estijos valstybės skola sudaro tik apie 23% BVP ir yra viena mažiausių ES.
Silpniausia vieta – valdžios sektoriaus išlaidos (46.0). Estijos valstybė išleidžia apie 42% BVP. Europos šaliai, finansuojančiai mokyklas, ligonines ir pensijas, tai įprasta, tačiau pagal griežtą indekso laisvosios rinkos logiką laikoma „brangu“. Verta prisiminti, kad leidėjas yra politiškai konservatyvus tyrimų centras, kurio metodika tikslingai palankesnė mažesniam valdžios sektoriui, todėl reitingą reikėtų vertinti kaip naudingą orientyrą, o ne absoliučią tiesą.
Kodėl Estijos ekonomika tokia laisva
Skaitmeninė valstybė. Beveik visi reikalai su Estijos valdžios institucijomis – dokumentų pasirašymas, ataskaitų teikimas, mokesčių mokėjimas – internetu sutvarkomi per kelias minutes. Biurokratija, klasikinė ekonominės laisvės priešė, beveik neturi galimybės ko nors sulėtinti. Šiomis skaitmeninėmis paslaugomis per e. rezidentūros programą gali naudotis net užsienyje gyvenantys žmonės.
Pasitikėjimas taisyklėmis. Nuosavybės teisės patikimai saugomos, teismai yra nepriklausomi, o korupcijos lygis – vienas žemiausių regione. Ne mažiau svarbu tai, kad valstybė atsakingai tvarko savo finansus ir nekaupia skolų. Šiandien galiojančios taisyklės greičiausiai galios ir rytoj.
Paprasti, augimui palankūs mokesčiai. Estijoje neapmokestinamas įmonėje paliekamas ir reinvestuojamas pelnas – mokestis mokamas tik paskirstant pelną. Ši paprasta idėja veikia taip gerai, kad atskirame „Tax Foundation“ sudaromame Tarptautinio mokesčių konkurencingumo indekse Estijos mokesčių sistema jau dvylika metų iš eilės pripažįstama geriausia OECD.
Ką vieta pasaulio dešimtuke reiškia verslui
Verslininkui vieta pasaulio dešimtuke yra daugiau nei patraukli antraštė. Ji rodo nuspėjamas taisykles, saugomą nuosavybę, mažą korupciją ir atviras rinkas – verslo aplinką, kurioje galima planuoti daugelį metų į priekį. Pridėjus visapusišką prieigą prie ES bendrosios rinkos, tampa aišku, kodėl tiek daug užsienio steigėjų pasirenka įmonės steigimą Estijoje kaip pirmąjį žingsnį į Europą.
