Lietuva įgyvendino naujas kriptoturto veiklos vykdytojų veiklą reglamentuojančias taisykles pagal Europos Sąjungos reglamentą 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų (MiCA). Šiais pakeitimais siekiama sustiprinti kriptovaliutų sektoriaus priežiūrą, didinti sandorių skaidrumą ir sukurti saugesnes sąlygas finansinių paslaugų naudotojams.
Priemonės yra svarbus žingsnis tvarkant Europos kriptovaliutų rinką, kad ji taptų patikimesnė ir saugesnė tiek privatiems investuotojams, tiek profesionaliems rinkos dalyviams. Jomis taip pat siekiama sumažinti atskirų veiklos vykdytojų sukčiavimo ir neetiškos praktikos riziką. Taigi Lietuva dar kartą patvirtina įsipareigojimą laikytis aukštų Europos finansinių paslaugų ir inovatyvių technologijų standartų. Kriptovaliutų įmonėms Lietuvoje praktinis rezultatas paprastas: ankstesnę virtualiosios valiutos operatorių registraciją keičia visavertė Lietuvos banko išduodama MiCA licencija.
Lietuvos bankas atsakingas už CASP licencijavimą
Nuo 2024 m. gruodžio 30 d., kai pradėtos taikyti MiCA nuostatos, reglamentuojančios paslaugų teikėjus, kriptoturto paslaugas teikiančios įmonės privalo gauti kriptoturto paslaugų teikėjo licenciją, išduodamą Lietuvos banko. Šis reikalavimas taikomas daugeliui įmonių, ypač:
- virtualiosios valiutos keityklų operatoriams (kriptoturto keitimui į fiat valiutą ir kriptoturto keitimui į kriptoturtą);
- kriptoturto saugojimo piniginių ir kitų saugojimo paslaugų teikėjams;
- įmonėms, siūlančioms prekybos ir darbo su kriptoturtu platformas;
- žetonų platinimu, pervedimo paslaugomis ir pavedimų vykdymu užsiimantiems operatoriams;
- kriptoturto portfelių valdymo ir konsultavimo paslaugų teikėjams.
Privalomo licencijavimo įvedimu siekiama standartizuoti veiklą šiame sparčiai augančiame sektoriuje. Vien registracijos statusas, kurio anksčiau pakako virtualiojo turto paslaugų teikėjams (VASP) Lietuvoje, nebesuteikia teisės teikti šių paslaugų.
Centrinis bankas, atliekantis itin svarbų vaidmenį palaikant šalies finansų sistemos stabilumą, yra pagrindinė institucija, atsakinga už tokių CASP licencijų išdavimą. Be administracinės funkcijos, centrinis bankas aktyviai bendradarbiauja su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT, dar vadinama FCIS) – institucija, kuri anksčiau prižiūrėjo registruotus VASP ir toliau stebi, kaip laikomasi pinigų plovimo prevencijos (AML) ir kovos su teroristų finansavimu (CFT) reikalavimų. Tokia dviejų lygių priežiūra kriptoturto reguliavimą Lietuvoje daro gerokai griežtesnį nei ankstesnė registravimo tvarka ir mažina tikimybę, kad kriptoturtas bus panaudotas neteisėtais tikslais.
Kriptovaliutų licencijos gavimo Lietuvoje terminai
Naujos kriptoturto rinkos reguliavimo taisyklės įsigaliojo 2024 m. gruodį ir suderino kriptoturto reguliavimą Lietuvoje su likusia Europos Sąjunga. Nacionalinė sistema nustatyta 2024 m. liepos 11 d. priimtame Lietuvos kriptoturto rinkų įstatyme, kuriuo Lietuvos bankas paskirtas licencijavimo ir priežiūros institucija.
Įmonės, norinčios toliau teisėtai teikti kriptoturto paslaugas, turi gauti specialią Lietuvos banko išduodamą CASP licenciją. Praktikoje ši kriptovaliutų licencija tampa vieninteliu teisiniu pagrindu teikti keitimo, saugojimo ir prekybos paslaugas šalyje. Ji patvirtina atitiktį griežtiems reikalavimams, kuriais siekiama užtikrinti sandorių saugumą, apsaugoti vartotojų interesus ir laikytis AML bei CFT reikalavimų.
Be to, vienodos taisyklės palengvina operatorių veiklą tarptautinėje arenoje, todėl Lietuvoje veikiančios įmonės pagal MiCA pasportavimo mechanizmą gali patekti į visą Europos Sąjungos rinką.
Pats MiCA leidžia valstybėms narėms iki 18 mėnesių, t. y. iki 2026 m. liepos 1 d., leisti esamiems paslaugų teikėjams veikti pagal nacionalines taisykles. Lietuva sąmoningai pasirinko daug trumpesnį kelią: remdamosi pinigų plovimo, sankcijų apėjimo ir sukčiavimo sektoriuje rizika, valdžios institucijos anksčiau registruotiems operatoriams pereinamąjį laikotarpį apribojo iki penkių mėnesių.
Todėl iki 2025 m. birželio 1 d. trunkantis pereinamasis laikotarpis ypač svarbus operatoriams, pirmą kartą susiduriantiems su centrinio banko CASP licencijos poreikiu arba turintiems atnaujinti procedūras, kad visiškai atitiktų naujus reikalavimus. Pirmą kartą į rinką ateinančios įmonės pereinamuoju laikotarpiu apskritai pasikliauti negali: leidimą jos turi gauti prieš pradėdamos veiklą.
| Data | Kas keičiasi Lietuvoje |
|---|---|
| 2024 m. liepos 11 d. | Seimas priima Kriptoturto rinkų įstatymą; Lietuvos bankas paskiriamas kompetentinga institucija pagal MiCA |
| 2024 m. gruodžio 30 d. | Pradedamos taikyti MiCA taisyklės kriptoturto paslaugų teikėjams; Lietuvos bankas pradeda priimti CASP licencijų paraiškas |
| 2025 m. birželio 1 d. | Pereinamojo laikotarpio pabaiga: anksčiau registruoti operatoriai, norėdami tęsti veiklą, privalo turėti licenciją |
| 2026 m. liepos 1 d. | MiCA leidžiamo maksimalaus pereinamojo laikotarpio pabaiga visoje ES (Lietuvoje netaikoma) |
Veikla be licencijos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui
Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kriptoturto paslaugų teikimas Lietuvoje be CASP licencijos bus laikomas neteisėta finansine veikla. Operatoriai, neketinantys teikti paraiškos, turėtų iš anksto suplanuoti tvarkingą veiklos nutraukimą ir klientų turto grąžinimą.
Pagrindiniai MiCA licencijavimo Lietuvoje tikslai ir nauda
Įdiegtomis priemonėmis siekiama stiprinti finansinį stabilumą, užtikrinti rinkos skaidrumą ir apsaugoti investuotojų interesus. Laikydamasi naujų ES standartų, Lietuva tampa patrauklia jurisdikcija kriptovaliutų įmonėms, siekiančioms MiCA licencijos, nes viena kriptovaliutų licencija suteikia galimybę aptarnauti klientus visoje ES. Be to, taisyklių suderinimas padeda sukurti bendrą teisinę sistemą visoms ES valstybėms narėms ir skatina tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą.
Šie pokyčiai atsižvelgia į sparčiai augantį kriptovaliutų populiarumą ir poreikį sukurti veiksmingą reguliavimo mechanizmą. Sektoriaus mastas paaiškina skubumą: Lietuvos banko duomenimis, kriptovaliutų įmonių skaičius šalyje išaugo nuo 9 2020 m. iki maždaug 850 2022 m. pabaigoje, todėl jau 2022 m. buvo sugriežtintos virtualiosios valiutos operatoriams taikomos AML taisyklės. Įvedusi naują kriptoturto reguliavimą, Lietuva demonstruoja pasirengimą remti naujas technologijas ir stiprinti savo, kaip skaitmeninio turto reguliavimo lyderės, poziciją.
Ką naujos taisyklės reiškia esamoms kriptovaliutų įmonėms
Įmonėms, jau registruotoms Lietuvoje kaip virtualiosios valiutos keityklų ar piniginių operatorėms, artimiausi mėnesiai bus lemiami. Pereinamasis laikotarpis suteikia laiko gauti MiCA licenciją, tačiau Lietuvos bankas aiškiai nurodė, kad leidimus gaus tik tos įmonės, kurios skirs deramą dėmesį atitikčiai, AML ir CFT kontrolei bei paslaugų kokybei. Dabar verta atkreipti dėmesį į tris aspektus:
- Paslaugų apimtis. Susiekite dabartinį verslo modelį su Reglamente apibrėžtomis kriptoturto paslaugomis; licencija suteikiama konkrečioms paslaugoms, o ne kriptovaliutų veiklai apskritai.
- Valdymas ir kontrolė. Vidaus AML ir CFT procedūros, rizikos valdymas ir klientų turto apsauga turi atitikti prižiūrimos finansų įstaigos standartus.
- Laikas. Ankstyvas paraiškos pateikimas palieka laiko atsakyti į reguliuotojo klausimus iki pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Jei reikia pagalbos licencijuojant kriptovaliutų veiklą Lietuvoje
Įmonės, planuojančios veikti Lietuvos kriptoturto paslaugų sektoriuje, turi kruopščiai pasirengti atitikti naujus reikalavimus ir užtikrinti visišką nustatytų standartų laikymąsi. Eesti Firma pasirengusi padėti: remiame klientus, siekiančius gauti kriptovaliutų licenciją Lietuvoje, padedame registruoti įmonę Lietuvoje ir nuolat teikiame licencijuotam CASP reikalingas konsultavimo bei apskaitos paslaugas.
Susisiekite su mumis ir aptarkime, kaip galime padėti jūsų verslui sėkmingai prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Teikiame profesionalią paramą, individualiai pritaikytus sprendimus ir konsultacijas visais veiklos etapais.
Pateikite užklausą mūsų svetainėje, ir mūsų specialistai susisieks su jumis, kad parengtų jūsų verslą naujiems iššūkiams ir atvertų augimo bei plėtros galimybes!
Dažniausiai užduodami klausimai
Lietuvos bankas yra kompetentinga institucija, pagal MiCA suteikianti leidimus kriptoturto paslaugų teikėjams. AML ir CFT priežiūra dalijamasi su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Bet kuriam verslui, teikiančiam kriptoturto paslaugas Lietuvoje arba iš Lietuvos: keitimo tarp kriptoturto ir fiat valiutos ar kito kriptoturto, saugojimo, prekybos platformų, pervedimo paslaugų, pavedimų vykdymo, kriptoturto platinimo, portfelio valdymo ir konsultavimo kriptoturto klausimais.
Pagal nacionalinį Kriptoturto rinkų įstatymą anksčiau registruoti operatoriai gali tęsti veiklą pagal senąją registraciją iki 2025 m. birželio 1 d. Po šios datos kriptoturto paslaugas gali teikti tik Lietuvos banko CASP licenciją turinčios įmonės. Nauji rinkos dalyviai licenciją turi gauti prieš pradėdami veiklą.
Taip. Lietuvos banko pagal MiCA suteiktas leidimas gali būti pasportuojamas: atlikusi pranešimo procedūrą per buveinės šalies reguliuotoją, įmonė gali siūlyti paslaugas visose ES valstybėse narėse, negaudama papildomų licencijų.
Tik pereinamuoju laikotarpiu. Registracija kaip virtualiosios valiutos keityklos ar piniginės operatoriaus pagal ankstesnę tvarką automatiškai nevirsta MiCA leidimu; įmonė turi gauti Lietuvos banko leidimą arba nutraukti kriptoturto paslaugų teikimą.
VASP registracija buvo pranešamojo pobūdžio registracija, kurią AML tikslais prižiūrėjo FNTT. CASP licencija yra visavertis finansinis leidimas pagal MiCA: prieš suteikdamas MiCA licenciją Lietuvos bankas įvertina verslo modelį, vadovybę, kapitalą ir vidaus kontrolę, o licencijuotai įmonei vėliau taikoma nuolatinė prudencinė priežiūra.
