Per pastaruosius penkerius metus finansų ir mokėjimo paslaugų sektorius Lietuvoje sparčiai vystėsi, o šiandien šalis tvirtai įsitvirtino kaip vienas pirmaujančių Europos fintech centrų. Šiuolaikines finansines technologijas sunku įsivaizduoti be kriptovaliutų ir kitų blokų grandinės pagrindu sukurtų produktų, todėl Lietuva pamažu tapo ir vienu pagrindinių Europos kriptovaliutų keityklų bei virtualiųjų aktyvų paslaugų teikėjų (VASP) centrų.
2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (AML įstatymo) pakeitimų paketą. AML įstatymo pakeitimais siekiama sutvarkyti virtualiųjų aktyvų teisinį reguliavimą ir tam tikru mastu padidinti patekimo į rinką ribą kriptovaliutų paslaugų teikėjams, o tai turėtų pagerinti kriptovaliutų keitimo ir saugojimo paslaugų kokybę, skaidrumą bei patikimumą šalyje.
Pirmiausia pakeitimais patikslinta virtualiosios valiutos apibrėžtis. Pagal Lietuvos pinigų plovimo prevencijos teisę ši sąvoka apima visas kriptovaliutas ir daugumą žetonų rūšių bei apibrėžiama taip:
Virtualioji valiuta – apibrėžtis pagal AML įstatymą
Virtualioji valiuta – skaitmeninę vertę turinti priemonė, neturinti valiutos ar pinigų teisinio statuso, kurios neišleidžia ir negarantuoja centrinis bankas ar kita valstybės institucija ir kuri nebūtinai susieta su valiuta, tačiau fizinių ar juridinių asmenų pripažįstama kaip mainų priemonė ir gali būti perduodama, saugoma, parduodama, keičiama, investuojama bei naudojama atsiskaitymui elektroniniu būdu.
Nauji reikalavimai kriptovaliutų įmonėms ir VASP Lietuvoje
AML įstatymo pakeitimais taip pat nustatyti papildomi reikalavimai kriptovaliutų įmonėms, teikiančioms kriptoturto keitimo ir saugojimo paslaugas, t. y. abiem VASP kategorijoms: virtualiosios valiutos keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiosios valiutos piniginių operatoriams. Pagrindinės nuostatos pateikiamos toliau.
Kriptovaliutų įmonės įstatinis kapitalas Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis veikti kaip virtualiosios valiutos keityklos operatorius ir (arba) depozitinės piniginės operatorius, privalo turėti ne mažesnį kaip 125 000 EUR įstatinį kapitalą.
Vietos AML pareigūnas / MLRO Lietuvos VASP
Juridinis asmuo, pradėjęs veiklą kaip virtualiosios valiutos keityklos operatorius ir (arba) depozitinės piniginės operatorius, privalo turėti vadovaujantį darbuotoją, nuolat gyvenantį Lietuvoje, ir paskirti vietos AML pareigūną (MLRO), atsakingą už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikymąsi.
Lietuvos rinkos aptarnavimas
Lietuvos VASP negali teikti paslaugų vien kitos šalies klientams arba tiek orientuotis į kitos šalies rinką, kad pagal įmonės verslo modelį jos veikla Lietuvos Respublikoje būtų laikoma formalia ir nereikšminga.
Kaip užtikrinti kriptovaliutų įmonės atitiktį naujiems FNTT reikalavimams
Lietuvos VASP prižiūrinti FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) nustatė pereinamąjį laikotarpį. Kriptovaliutų įmonės, iki 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje gavusios kriptovaliutų licenciją, t. y. užsiregistravusios virtualiosios valiutos keityklos operatoriumi ir (arba) depozitinės piniginės operatoriumi, privalėjo atitikti naujus reikalavimus ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir pereinamuoju laikotarpiu galėjo tęsti veiklą be apribojimų.
Įstatinio kapitalo registravimas
Jurisdikcijoje veikiančios kriptovaliutų įmonės privalo suformuoti ne mažesnį kaip 125 000 EUR įstatinį kapitalą, įmokėdamos lėšas į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą; po to įstatinio kapitalo padidinimas turi būti įregistruotas Lietuvos juridinių asmenų registre ir nurodytas įmonės registro kortelėje.
Lietuvos bendrovių teisė leidžia įstatinį kapitalą apmokėti etapais: pradiniame etape sumokama 25 % deklaruotos sumos, o likę 75 % turi būti sumokėti per vienus kalendorinius metus.
Vietos MLRO įdarbinimas
Visos veikiančios Lietuvos kriptovaliutų keityklos ir saugojimo piniginių paslaugų teikėjai privalėjo ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. įdarbinti vietos AML pareigūną / MLRO, sudaryti su juo darbo sutartį ir pranešti FNTT apie paskyrimą. Mūsų komanda gali suteikti HR pagalbą ieškant kvalifikuoto MLRO jūsų atitikties funkcijai tarp vietos gyventojų, įforminant darbo santykius, registruojant juos mokesčių administratoriui bei SODRA ir pranešant FNTT.
Kas nutinka nepaisant FNTT reikalavimų?
Neatitikties pasekmės
Kriptovaliutų įmonė, iki 2022 m. gruodžio 31 d. neįvykdžiusi naujų AML įstatymo reikalavimų, bus išbraukta iš FNTT virtualiosios valiutos keityklų operatorių ir (arba) depozitinių piniginių operatorių sąrašo ir nuo 2023 m. sausio 1 d. praras teisę teikti kriptovaliutų paslaugas.
Pagalba prisitaikant prie naujų FNTT reikalavimų
Mūsų ekspertai pasirengę padėti pritaikyti jūsų kriptovaliutų projektą ir suderinti kriptovaliutų įmonės veiklą su naujais FNTT reikalavimais: įmokėti ir įregistruoti įstatinį kapitalą, rasti bei įdarbinti kvalifikuotą MLRO ir išspręsti kitus klausimus, kylančius įmonei prisitaikant prie pakeisto AML įstatymo.
Ar Lietuva vis dar patraukli jurisdikcija kriptovaliutų projektams?
Taip. Lietuva išlieka viena aktualiausių ir veiksmingiausių jurisdikcijų į kriptovaliutas orientuotai veiklai bei kriptoturto keitimo ir saugojimo paslaugoms ir, tikėtina, tokia išliks dar ilgą laiką.
Priežastis ta, kad vietos kriptovaliutų reguliavimas išlieka vienas paprasčiausių, aiškiausių ir liberaliausių Europoje. AML įstatymas kriptovaliutų rinkos dalyviams nenustato papildomų AML/KYC pareigų, kurios be reikalo apsunkintų ar biurokratizuotų kriptovaliutų įmonės vidaus procesus. Šiuo požiūriu Lietuvos valstybės politika kriptoturto atžvilgiu, jos AML/CFT teisės aktai ir FNTT praktika gali būti laikomi orientyru kitoms Europos valstybėms.
Pirmiau aprašyti pakeitimai – didesnis įstatinis kapitalas (pradiniame etape sumokant tik 25 % reikalaujamų 125 000 EUR) ir vietos MLRO pasitelkimas (Lietuvoje yra daug kvalifikuotų AML specialistų) – nėra nei pertekliniai, nei apsunkinantys, todėl vidutinis vietos kriptovaliutų paslaugų rinkos dalyvis gali juos įgyvendinti be didesnių sunkumų.
Jei domitės kriptovaliutų įmonės registravimu Lietuvoje ir VASP licencijos gavimu arba norite daugiau sužinoti apie Lietuvos AML teisės aktų pakeitimus, susisiekite su mūsų konsultantais telefonu, e. paštu arba per atsiliepimų formą mūsų svetainėje. Daugiau informacijos apie kriptovaliutų licenciją Lietuvoje rasite tam skirtame mūsų svetainės puslapyje.
