2026 m. lapkritį duotame interviu Estijos dienraščiui Postimees (estų kalba) „Revolut“ Europos bankininkystės verslo vadovas Kuba Fastas teigė, kad įmonė Estijoje turi daugiau kaip 170,000 klientų. Tai daugiau nei keturis kartus viršija 40,000, apie kuriuos ji pranešė 2021 m., kai čia pradėjo veikti jos bankas. „Revolut“ šį rezultatą pasiekė siūlydama produktą, kuriuo žmonėms patinka naudotis. Tačiau Estijai šis skaičius reikalauja rimtos diskusijos, o ne vien sveikinimų.
Visiškai palaikau kovą su pinigų plovimu, todėl man rūpi vienas klausimas: kas nutinka, kai ši kova pradeda stumti šalin pačius žmones ir įmones, kuriuos ji turėtų apsaugoti?
Kodėl net įstatymų besilaikantys klientai palieka Estijos bankus
Įstatymų besilaikančiam verslininkui, turinčiam užsienio partnerių, dažnai lengviau atidaryti sąskaitą Lietuvos ar Jungtinės Karalystės fintech įmonėje, nei aiškinti Estijos bankui kiekvieno pervedimo paskirtį. Dar yra debanking, dar vadinamas de-risking, kai bankas uždaro sąskaitą arba atsisako ją atidaryti. Estijos centrinio banko Eesti Pank duomenimis, 2024 m. Estijos bankai uždarė 64,928 klientų mokėjimo sąskaitas. Iš šių klientų 14,884 buvo įmonės, ir beveik visos jos buvo registruotos Estijoje, todėl tai anaiptol nėra vien užsienio klientų problema.
Kai kurios sąskaitos uždaromos paties kliento pasirinkimu, tačiau bankai taip pat reguliariai nurodo savo rizikos apetitą arba nepakankamą ryšį su Estija, t. y. kad savininkai ir didžioji verslo dalis yra užsienyje. Teisybės dėlei, mažas klientas, turintis užsienio ryšių, bankui dažnai ir taip nėra pelningas, tačiau kiekvienas papildomas AML patikrinimų etapas dar labiau mažina tokio kliento patrauklumą.
Išeina ne vien klientai, kuriuos bankai laiko itin rizikingais. „Revolut“ teigia, kad beveik pusė naujų jos klientų yra naujai įsteigtos įmonės, ir, jei Estijoje padėtis panaši, daugelis steigėjų apskritai nepradeda nuo Estijos banko. Ir paprasti Estijos žmonės vis dažniau laiko atlyginimą bei kasdienėms išlaidoms skirtas lėšas programėlėje, kur viskas atliekama keliais paspaudimais, nes juos traukia patogumas, mažesni mokesčiai ir mažiau klausimų.
Klientui persikėlus, įsigali įprotis. Kai atlyginimas, prenumeratos ir sąskaitos eina per užsienio sąskaitą, susigrąžinti tokį klientą labai sunku. Hipotekos paskolos vis dar sieja daug žmonių su Estijos bankais, tačiau net ir šis inkaras gali nelaikyti amžinai: „Revolut“ jau teikia būsto paskolas Lietuvoje ir planuoja palaipsniui įtraukti kitas šalis.
Kontrolės paradoksas
ES bendrosios rinkos požiūriu tai yra normali konkurencija. Pinigai lieka Europoje, o „Revolut“ aptarnauja Estijos klientus per savo banką Lietuvoje, kurį prižiūri Europos Centrinis Bankas. ECB tikrai nėra atlaidus: 2025 m., remiantis spaudos pranešimais, jis laikinai apribojo „Revolut“ galimybę Europos ekonominėje erdvėje pristatyti naujus produktus.
Estijos valstybės požiūriu vaizdas kitoks. Kontrolės paradoksas yra toks: kuo labiau invazinė kontrolė tampa savo šalyje, tuo didesnė pinigų dalis persikelia į vietas, kur Estijos institucijos juos gali matyti tik per kitą šalį ir daug lėčiau. Mokesčių ir muitinės departamentas, policija ir Finansinės žvalgybos padalinys negali tiesiog įpareigoti Lietuvos banko pateikti išrašą ar įšaldyti sąskaitą; jie turi kreiptis per užsienio partnerius. Čia svarbus greitis: Estijos Finansinės žvalgybos padalinio vadovas yra aprašęs pavogtus pinigus, kurie buvo išsiųsti į užsienį ir jau kitą dieną paskirstyti po sąskaitas 14 kredito įstaigų. Gebėjimas taip greitai sekti pinigus yra valstybės saugumo, ne vien mokesčių, klausimas.
Panašiai yra ir su valstybės prieiga prie banko sąskaitų. 2026 m. spalį Estijos parlamentas priėmė pakeitimus, nustatančius, kaip Mokesčių ir muitinės departamentas bei Finansinės žvalgybos padalinys gali prašyti sąskaitų išrašų. Iš principo nesu prieš šią prieigą, nes tyrėjams išrašai reikalingi. Tačiau tokios naujienos verčia žmones nerimauti dėl savo privatumo, ir kai kurie perkelia kasdienes lėšas į užsienį, net jei neturi ko slėpti. Kuo daugiau žmonių taip daro, tuo mažiau lieka ką stebėti.
Šios matomumo spragos neuždarys ir visos ES priemonės. Nacionaliniai banko sąskaitų registrai turi būti sujungti visoje ES iki 2029 m. liepos, tačiau jie rodo, kur asmuo turi sąskaitą, o ne kas joje vyksta.
Kas galėtų pakeisti kryptį
Reguliuotojai taip pat mato problemą. 2023 m. Europos bankininkystės institucija paskelbė gaires prieš nepagrįstą de-risking. Arčiau namų, Estijos, Latvijos ir Lietuvos finansinės žvalgybos padalinių bendrame tyrime nurodoma, kad vienas iš veiksnių, stumiančių riziką į mažiau reguliuojamus sektorius, yra bankų vykdomas masinis sąskaitų uždarymas, neįvertinus kiekvieno kliento. Net kai klientai atsiduria gerai prižiūrimame banke užsienyje, Estijos valstybei rezultatas tas pats: ji mato mažiau.
Mano nuomone, atsakymas yra ne tikrinti mažiau, o tikrinti protingiau. Rizika pagrįstas požiūris turi veikti praktiškai, todėl maža eksportuojanti įmonė, turinti skaidrią struktūrą, neturėtų įveikti tų pačių kliūčių kaip įmonė, kurios pinigų kilmės negalima paaiškinti. Dideli užsienio rinkos dalyviai taip pat galėtų būti skatinami aptarnauti vietos klientus per vietos filialus, kurie sąskaitoms taiko vietos taisykles. „Revolut“ tai jau daro Airijoje, kur jos klientai turi Airijos IBAN. Valstybė taip pat galėtų savo sėkmę vertinti pagal mokėjimo srautų dalį, kurią ji iš tikrųjų gali matyti, o ne pagal atliktų patikrinimų skaičių.
Jei niekas nesikeis, per penkerius–dešimt metų pinigų ir klientų persikėlimo į užsienį rizika gali nusverti pinigų plovimo riziką, apie kurią esame įpratę kalbėti. Tuomet didelė dalis pastangų būtų skirta gerų ketinimų taisyklių šalutiniam poveikiui spręsti. Geroji žinia ta, kad tam nereikia naujų institucijų, tik kitokio sėkmės mato.