Lietuvos bendrovės vadovas: gyvenamoji vieta, darbo sutartis ir atsakomybė

UAB – Lietuvos uždaroji akcinė bendrovė – visada turi lygiai vieną vadovą, lietuviškai vadinamą vadovu, ir šias pareigas prisiimantis asmuo įgyja ne vien titulą. Užsienio steigėjai dažniausiai paskiria save, todėl dar prieš įregistruojant bendrovę kyla trys klausimai: ar reikia persikelti į Lietuvą, ar bendrovė privalo įtraukti juos į darbo užmokesčio apskaitą ir už ką jie atsakys, jei kas nors nepavyks.

Trumpi atsakymai: ne, paprastai taip ir už gana daug. Šiame vadove aiškiai išdėstytos Lietuvos bendrovės vadovui taikomos taisyklės: kas gali eiti pareigas, kada būtina darbo sutartis ir Sodra įmokos bei nuo kada atsiranda asmeninė atsakomybė. Jis skirtas steigėjams, registruojantiems arba perkantiems Lietuvos UAB ir iki šiol nesusidūrusiems su Lietuvos sistema.

Šiame vadove nuolat vartojami keturi terminai.

Ką įstatymas reikalauja iš UAB vadovo

Direktorius vienas valdo bendrovę pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Akcinių bendrovių įstatymas). Dalyviai skiria ir atšaukia direktorių, o direktorius kasdien vadovauja veiklai, bendrovės vardu pasirašo sutartis, samdo darbuotojus ir teikia bendrovės ataskaitas. Valdyba (valdyba) ar priežiūros taryba yra neprivaloma ir mažose bendrovėse reta, todėl įprastoje savininko valdomoje UAB direktorius yra vienintelis asmuo, turintis teisę veikti bendrovės vardu.

Registro įrašas praktiškai svarbus. Bankai, mokėjimo įstaigos ir sandorio šalys tikrina, kas nurodytas kaip vadovas, ir būtent šio asmens tikisi pasirašant. Pirmasis vadovas nurodomas steigimo dokumentuose; vėlesnis pakeitimas pateikiamas registrui be notaro, kaip paaiškinta toliau pateiktuose DUK.

Ar vadovas privalo gyventi Lietuvoje?

Ne. Lietuvos teisė nenustato vadovui gyvenamosios vietos reikalavimo, o daug užsieniečių valdomų bendrovių visiškai valdomos iš užsienio. Bendrovei reikalingas jos pačios registruotas adresas Lietuvoje, o ne vadovo adresas. Gyvenimas užsienyje keičia tam tikras praktines pasekmes, kurios skiriasi ES ir ne ES piliečiams.

ES ir EEE piliečiai

ES ar EEE šalies pilietis gali būti Lietuvos bendrovės vadovu gyvendamas ir dirbdamas savo šalyje, neturėdamas jokio leidimo. Reikia atkreipti dėmesį į du aspektus. Pirma, jei vadovas gauna atlygį ir dirba kitoje ES šalyje, socialinio draudimo įmokos gali būti mokėtinos toje šalyje, o ne Lietuvoje. ES taisyklės nustato, kuri šalis jas renka, kai asmuo dirba daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o atsakymą patvirtina A1 pažymėjimas – socialinio draudimo institucijos dokumentas, nurodantis, kurios šalies sistema taikoma. Antra, jei visi sprendimai priimami už Lietuvos ribų, buveinės šalies mokesčių administratorius gali laikyti, kad bendrovė valdoma iš tos šalies; tai aptariame mūsų vadove apie pelno mokestį Lietuvoje.

Ne ES piliečiai

Gali būti paskirtas ir ne ES šalies pilietis, kuris gali valdyti bendrovę iš užsienio be vizos ar leidimo. Darbas bendrovėje fiziškai būnant Lietuvoje yra kitoks atvejis: tam reikalingas leidimas laikinai gyventi, o bendrovių vadovams išduodamam leidimui taikomos atskiros sąlygos, įskaitant minimalų bendrovės nuosavo kapitalo dydį, veiklos laikotarpį iki prašymo pateikimo ir vietos darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Trumpi verslo vizitai su viza yra galimi, tačiau bendrovės valdymas iš biuro Vilniuje – ne. Galiojančias sąlygas skelbia Migracijos departamentas.

Darbo sutartis su vadovu: kada ji privaloma

Čia Lietuva skiriasi nuo daugumos šalių, kurias steigėjai pažįsta. Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad su direktoriumi sudaroma darbo sutartis, o Darbo kodeksas (Darbo kodeksas) ją numato kaip privalomą atlyginimą gaunančiam direktoriui. Bendrovės vardu sutartį pasirašo dalyvių įgaliotas asmuo, todėl vieno asmens bendrovėje vienintelis dalyvis pasirašo kaip darbdavys, o tas pats asmuo pasirašo kaip direktorius. Tai atrodo neįprastai, tačiau taip nustato įstatymas.

Daug internetinių patarimų tuo ir baigiasi, teigdami kiekvienam steigėjui, kad jis privalo įdarbinti save. Darbo kodeksas yra siauresnis: pareiga taikoma vadovui, dirbančiam už atlygį. Savininkas, valdantis savo UAB ir negaunantis jokio atlygio, neturi pasirašyti darbo sutarties, o Darbo inspekcija tą patį kriterijų – atlygis ar jo nebuvimas – taiko kitų juridinių asmenų vadovams. Lietuvos teisininkai dėl to ginčijosi metų metus, o kai kurie buhalteriai vis dar reikalauja sutarties, tačiau įstatymo formuluotė aiški, ir daug savininko valdomų bendrovių įsteigiama be jos. Tokio pasirinkimo kaina – vadovas nėra socialiai draustas Lietuvoje, o bendrovė neturi darbo sąnaudų, kurias kartais pastebi bankai ir Migracijos departamentas.

Atlyginimas, Sodra įmokos ir pajamų mokestis

Atlyginimą gaunantis direktorius darbo užmokesčio apskaičiavimo tikslais yra įprastas darbuotojas. Bendrovė registruojasi kaip darbdavė pas Sodra, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje, praneša jai bent vieną dieną iki direktoriaus darbo pradžios, išskaičiuoja direktoriaus įmokas bei pajamų mokestį ir sumoka savo dalį. Toliau nurodyti dydžiai yra bendrieji šio teksto rengimo metu galioję tarifai. Jie perskaičiuojami kiekvieną sausį, todėl prieš pirmą darbo užmokesčio apskaičiavimą patikrinkite galiojančius tarifus su Sodra.

Mokant minimalų atlyginimą, bendrovė papildomai prie bruto sumos moka mažiau nei 2%, o vadovui po įmokų ir mokesčio lieka maždaug trys ketvirtadaliai šios sumos.

Ne visas etatas ir Sodra minimali riba

Steigėjai dažnai prašo nustatyti ketvirtį etato už ketvirtį minimaliosios algos, kad sumažintų išlaidas. Sutartis gali būti sudaryta taip, tačiau Sodra įmokos vis tiek skaičiuojamos nuo visos minimaliosios algos, kai asmuo uždirba mažiau ir nėra apdraustas per kitą darbą ar kitaip apdraustas. Todėl ketvirčio etato atlyginimui tenka įmokos nuo keturis kartus didesnės sumos, o įmokas nuo skirtumo moka vien bendrovė, tad sutaupoma mažiau, nei atrodo.

Už ką atsako Lietuvos bendrovės vadovas

Ribota atsakomybė saugo dalyvius, bet ne vadovą. Vadovas veikia bendrovės vardu ir asmeniškai atsako, kai pažeidžia Civilinio kodekso nustatytas pareigas: veikti sąžiningai ir bendrovės interesais, vengti interesų konfliktų, tinkamai tvarkyti apskaitą ir dokumentus bei laikytis įstatymų ir įstatų. Lietuvos teismai taiko tai, ką teisininkai vadina verslo sprendimo taisykle: sąžiningas komercinis sprendimas, kuris pasirodo nesėkmingas, atsakomybės nesukuria. Pareigų pažeidimas ją sukuria, o reikalavimą gali pareikšti bendrovė, dalyvis arba po nemokumo – administratorius kreditorių vardu.

Pareiga laiku pradėti nemokumo procesą

Brangiausia vadovo klaida – tęsti veiklą, kai bendrovė nebegali sumokėti skolų. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas reikalauja, kad vadovas informuotų dalyvius, kai nemokumas tampa tikėtinas, ir nedelsdamas pradėtų nemokumo procesą, kai bendrovė tampa nemoki. Vadovui, kuris laukia tikėdamasis, kad kita sutartis išspręs padėtį, gali būti nurodyta atlyginti kreditoriams skolas, išaugusias per vilkinimą, o teismas gali uždrausti jam valdyti bendroves nuo vienų iki penkerių metų. Bendrovę perimantis administratorius įprastai peržiūri vadovo veiksmus.

Baudos, kurios skiriamos be įspėjimo

Praktikoje Registrų centras pradeda procesą pagal 223 straipsnį be priminimo: jo sistema fiksuoja, kad finansinės ataskaitos arba naudos gavėjų duomenys nepateikti iki termino, ir vadovas gauna pranešimą apie procesą. Gyvenimas užsienyje nėra gynyba, nes pranešimas siunčiamas bendrovės registruotu adresu; todėl svarbus adreso paslaugų teikėjas, kuris nuskaito ir persiunčia oficialią korespondenciją.

Jūsų Lietuvos bendrovės vadovo paskyrimas su Eesti Firma

Kai klientui registruojame bendrovę Lietuvoje, vadovo klausimas išsprendžiamas prieš dokumentams patenkant pas notarą: kas eis pareigas, ar asmuo gaus atlygį ir kokiomis sąlygomis, bei kaip bus pasirašytas paskyrimas, jei vadovas neturi lietuviško e. parašo. Parengiame dalyvių sprendimą, vadovo darbo sutartį, kai ji reikalinga, ir pateikimą registrui bei aiškiai pasakome, kada ne viso etato arba neatlygintinas susitarimas bankui gali kelti klausimų. Mūsų puslapyje apie bendrovės registravimą Lietuvoje pateikiami būdai ir kainos, o vadove apie verslo pradžią Lietuvoje aptariama, kas vyksta toliau.

Siųsti užklausą

Dažniausiai užduodami klausimai