Pelno mokestis Lietuvoje: ką moka UAB ir kada taikomas 0% tarifas

Lietuvoje įmonės pelnas apmokestinamas kasmet, nesvarbu, ar savininkai jį išsiima. Steigėjui, valdančiam verslą Lietuvoje iš užsienio, Lietuvos pelno mokesčio tarifas yra pirmasis skaičius, kurį reikia žinoti. Antrasis – ar Lietuvos UAB atitinka lengvatinių tarifų mažoms įmonėms sąlygas. Įmonei, turinčiai kelis savininkus ir nedidelę apyvartą, šie tarifai lemia, ar mokestis bus nulinis, keli tūkstančiai eurų, ar gerokai didesnis.

Lietuvos pelno mokesčio taisyklės pasikeitė 2026 m. sausio 1 d., o daugelyje angliškų gidų vis dar aprašomos senosios. Standartinis tarifas padidėjo nuo 16% iki 17%, mažų įmonių tarifas – nuo 6% iki 7%, o naujoms įmonėms taikomas 0% tarifas pratęstas nuo vieno mokestinio laikotarpio iki dviejų. Tuo pačiu panaikinta ankstesnė dešimties darbuotojų riba, todėl darbuotojų skaičius nebesvarbus: tarifą lemia įmonės pajamos, jos savininkai ir tai, ar struktūra išlieka trejus metus. Šiame gide apžvelgiami aktualūs pelno mokesčio tarifai Lietuvoje, lengvatinių tarifų sąlygos ir tai, kaip UAB deklaruoja bei sumoka mokestį, 2026 m. spalio mėn. duomenimis.

Pelno mokesčio tarifai Lietuvoje: 17%, 7% ir 0%

Pelno mokestį (pelno mokestis, dažnai verčiamą kaip pelno mokestis) reglamentuoja Pelno mokesčio įstatymas, o administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Įprastai prekybos įmonei svarbūs trys pelno mokesčio tarifai.

Specialūs tarifai bankams, laivybai ir dideliems investiciniams projektams nėra aktualūs tipinei užsienio kapitalo UAB. Dėl lengvatinių tarifų nereikia kreiptis: jei įmonė mokestiniu laikotarpiu atitinka sąlygas, ji tiesiog taiko mažesnį tarifą savo metinėje pelno mokesčio deklaracijoje.

0% pelno mokestis naujoms įmonėms: kas atitinka sąlygas

0% tarifas yra priežastis, dėl kurios daugelis steigėjų renkasi įmonę Lietuvoje, o ne kitus ES variantus, todėl verta perskaityti visas sąlygas, o ne apsiriboti antrašte. Būtina atitikti jas visas.

Kai savininkas yra įmonė

Užsienio steigėjai dažnai valdo savo Lietuvos UAB per savo šalyje esančią kontroliuojančiąją įmonę dėl savų pagrįstų priežasčių. Taikant 0% tarifą, tai yra svarbiausias sprendimas. Lietuvos LLC, kurios dalyvis yra juridinis asmuo, negali juo naudotis, kad ir kokia maža būtų veikla. Ji vis dar gali taikyti 7% tarifą, jei jos pajamos neviršija €300,000, todėl pirmųjų dvejų metų skirtumas yra 7% apmokestinamojo pelno, o ne nulis. Ar verta dėl to keisti struktūrą, priklauso nuo laukiamo pelno: esant €50,000 pelnui, tai sudaro €3,500 per metus.

Įprasta situacija: konsultantas nori, kad naująją UAB valdytų esama užsienio kontroliuojančioji įmonė, kad Lietuvos pelną vėliau būtų galima perkelti į kontroliuojančiąją įmonę be mokesčių. Tai pagrįsta struktūra įmonei, kuri reinvestuos arba augs, tačiau ji atsisako dvejų metų su 0% tarifu. Jei pelnas vis tiek bus išmokėtas steigėjui, paprastai geresnį rezultatą duoda pradinis asmeninis akcijų valdymas ir jų perkėlimas į kontroliuojančiąją įmonę po trečiojo mokestinio laikotarpio.

Susijusios įmonės ir €300,000 riba

Pajamų riba tikrinama įmonei kartu su susijusiomis įmonėmis, o ne kiekvienai įmonei atskirai. Įmonės yra susijusios, kai tas pats dalyvis, ta pati dalyvių grupė arba dalyvis kartu su savo šeimos nariais paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau nei pusę kiekvienos jų. Jei bendra susijusių įmonių pajamų suma viršija €300,000, nė viena iš jų negali taikyti 0% ar 7% tarifo, net jei kiekvienos atskiros pajamos nesiekia ribos. Kelių įmonių valdymas savaime nėra problema: dvi įmonės, kurių kiekvienos pajamos yra €100,000, abi išlaiko lengvatinį tarifą.

Kita įprasta situacija: steigėjas jau valdo įmonę, kurios metinės pajamos siekia €250,000, ir įregistruoja antrą UAB naujai veiklos krypčiai. Naujosios įmonės pajamos nedidelės, tačiau kartu jos viršija ribą, todėl abi tais metais moka 17%. Įstatymas šios taisyklės neriboja Lietuvos įmonėmis, todėl gali būti skaičiuojama ir Jūsų užsienyje valdoma įmonė. Kiekvienas, jau vykdantis kitą verslą, turėtų tai patikrinti prieš remdamasis lengvatiniu tarifu.

Dėl ko lengvata vėliau prarandama

0% tarifui taikoma trejų metų sąlyga. Jei per pirmuosius tris mokestinius laikotarpius įmonė sustabdo veiklą, likviduojama ar reorganizuojama arba jos akcijos pereina naujiems dalyviams, lengvata prarandama, o mokestis už laikotarpius, jau apmokestintus 0%, perskaičiuojamas taip, lyg 0% tarifas niekada nebūtų buvęs taikytas. Įstatymas nenustato akcijų perleidimo ribos, todėl įskaitomas net ir nedidelės dalies pardavimas naujam partneriui. Todėl steigėjas, planuojantis per trejus metus pritraukti investuotoją ar parduoti įmonę, turėtų planuoti mokestį taip, lyg 0% tarifo nebūtų.

7% mažos įmonės tarifas po pirmųjų dvejų metų

Po dviejų 0% laikotarpių įmonė pereina prie 7% tarifo ir jį taiko tol, kol jos pajamos neviršija €300,000 ir jai netaikoma susijusių įmonių taisyklė. 7% tarifui nėra laiko ribos ir nereikalaujama, kad dalyviai būtų fiziniai asmenys, todėl kitos įmonės valdoma UAB nuo pirmųjų metų moka 7%, o ne 0%. Pajamų testas taikomas kiekvienam mokestiniam laikotarpiui atskirai: įmonė, vienais metais uždirbusi €320,000, nuo tų metų pelno moka 17%, o kitais metais vėl taiko 7%, jei jos pajamos nukrinta žemiau ribos.

Kiek pelno mokesčio moka Lietuvos UAB: pavyzdys

Lentelėje nurodytas mokestis nuo €50,000 apmokestinamojo pelno dažniausiais atvejais ir suma, kurią savininkas gauna išmokėjus visą pelną dividendais. Fiziniam asmeniui išmokami dividendai Lietuvoje apmokestinami vienodu 15% tarifu, kurį mokesčių sutartis gali sumažinti nerezidentui.

Per pirmuosius dvejus metus skirtumas tarp fizinio asmens savininko ir kontroliuojančiosios įmonės, esant tokiam pelnui, yra €7,000, todėl nuosavybės klausimas svarbesnis už nominalų tarifą.

Kai pelnas išmokamas

Pelno mokestis yra tik pirmasis Lietuvos įmonės apmokestinimo lygmuo. Kai UAB išmoka dividendus, gavėjas apmokestinamas dar kartą. Fizinis asmuo dalyvis moka vienodą 15% gyventojų pajamų mokestį, kurį įmonė išskaičiuoja; dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tarp Lietuvos ir dalyvio rezidavimo šalies gali sumažinti tarifą. Užsienio patronuojančiajai įmonei išmokamiems dividendams taikomas 17% išskaičiuojamasis mokestis, kurį išskaičiuoja UAB, nebent taikoma dalyvavimo lengvata. Lengvatai taikyti reikia, kad patronuojančioji įmonė EEE arba sutarties šalyje bent dvylika mėnesių valdytų ne mažiau kaip 10% akcijų. 0% tarifas nieko iš to nekeičia: jis sumažina mokestį įmonės lygmeniu, o dividendai apmokestinami įprastai.

Kas laikoma apmokestinamuoju pelnu

Lietuvos UAB apmokestinamasis pelnas yra jos mokestinio laikotarpio pajamos, atėmus leidžiamus atskaitymus. Atskaitytinos sąnaudos yra įprastos pajamų uždirbimo išlaidos: darbo užmokestis, nuoma, programinė įranga, subrangovai, profesinės paslaugos, kelionės ir ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Kai kurios išlaidos atskaitomos tik iš dalies – įprastas pavyzdys yra reprezentacinės išlaidos, o su verslu nesusijusios išlaidos apskritai nėra atskaitomos.

Dvi lengvatos vertos dėmesio net mažai įmonei. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos gali būti atskaitomos tris kartus, todėl programinės įrangos ar produktų įmonė gali reikšmingai sumažinti apmokestinamąjį pelną, o iš tokio darbo sukurtos intelektinės nuosavybės pelnas apmokestinamas 7%, o ne 17%. Nuo 2026 m. visa mašinų, įrangos, kompiuterių ir programinės įrangos įsigijimo kaina taip pat gali būti atskaitoma tais metais, kai turtas pirmą kartą pradedamas naudoti, užuot jį nudėvėjus per kelerius metus, jei įmonė juo naudojasi mažiausiai trejus metus. Abiem lengvatoms taikomos išsamios sąlygos, todėl jos deklaruojamos su buhalteriu, o ne pagal paties steigėjo įvertinimą.

Nuostoliai perkeliami neribotą laiką, jei įmonė tęsia juos sukūrusią veiklą, tačiau bet kuriais metais jie gali sumažinti apmokestinamąjį pelną daugiausia 70%; ši riba netaikoma mažoms įmonėms, apmokestinamoms 7%. Dividendai, kuriuos UAB gauna iš dukterinės įmonės, paprastai neapmokestinami pelno mokesčiu, todėl Lietuvos kontroliuojančioji įmonė yra praktiškai veikianti struktūra.

Pelno mokesčio deklaravimas ir mokėjimas Lietuvoje

Beveik kiekvienai UAB mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai; naujos įmonės pirmasis laikotarpis trunka nuo jos įregistravimo dienos iki gruodžio 31 d. Metinė deklaracija PLN204 teikiama elektroniniu būdu per VMI deklaravimo sistemą (EDS) iki šeštojo mėnesio, einančio po laikotarpio pabaigos, 15 dienos, o kalendorinių metų įmonei tai reiškia birželio 15 d.. Mokestis sumokamas iki tos pačios datos. Deklaracija privaloma net jei įmonė patyrė nuostolį arba sumokėjo 0 %, ir ji rengiama pagal tas pačias apskaitos ataskaitas kaip ir metinės finansinės ataskaitos, kurias įmonė atskirai teikia Registrų centrui.

Avansiniai mokėjimai yra dalis, kurią dauguma gidų mažoms įmonėms nurodo neteisingai. Jie privalomi tik tada, kai įmonės apmokestinamosios pajamos per ankstesnį mokestinį laikotarpį viršijo €300,000, o vertinamos pajamos, ne pelnas. Įmonė pirmajame mokestiniame laikotarpyje pagal įstatymą atleidžiama. Maža įmonė, neviršijanti ribos, avansinio mokesčio apskritai nemoka. Didesnės įmonės kiekvienų metų pradžioje pasirenka, ar avansinius mokėjimus grįsti praėjusių metų rezultatu, ar einamųjų metų prognoze, ir moka juos ketvirtinėmis įmokomis.

Deklaravimui EDS reikia lietuviško prisijungimo, kurio dauguma užsienio vadovų neturi, todėl deklaraciją paprastai pateikia Lietuvoje esantis buhalteris, įgaliotas veikti įmonės vardu.

Pelno mokestis ir Jūsų Lietuvos UAB su Eesti Firma

Didžioji dalis mokesčių sutaupymo Lietuvoje nusprendžiama dar prieš įsteigiant įmonę: kas yra dalyviai, ar kita Jūsų įmonė laikoma susijusia ir ar galite įsipareigoti išlaikyti struktūrą trejus metus. Šiuos klausimus aptariame su Jumis prieš registruojant įmonę Lietuvoje, kad Lietuvos LLC, įsteigta 0% tarifui, iš tikrųjų jį gautų. Taip pat suteikiame registruotą adresą Vilniuje ir sutvarkome vėlesnius pateikimus.

Siųsti užklausą

Dažniausiai užduodami klausimai